Laiškas #98

Turiu galią nuspręsti kada dėti tašką.

Galėjau senai visa tai baigti, nerašyti, nereaguoti į tavo žinutes ar bandyti tave pamatyti prieš akis. Bet dariau tai, dariau tai nes norėjau, o tai daryti buvo lengva. Kas ta žinutė ir šansas būti atmestam palyginus su tavo žvilgsniu prieš mane. Visiškai niekas, toks ir paprastas atsakymas.

Tiesiog labiau bijau nežinoti kas įvyktų nepabandžius iš naujo nei padaryti tas pačias klaidas. Gal pabaiga nesikeičia ir skaitom vis tą patį, o gal pereiname prie istorijos tęsinio, kas gi bežino? Net mes, būdami šios istorijos autoriais nežinome. Bet tuo pačiu galime rinktis ko norime, mano atsakymas aiškus. Gal tavo kitoks, o gal ir toks pat, neversiu tavęs nuspręsti - nėra lengva, bet galiu padėti pereiti pritarimo. Gal tai pavyks, ateitis tebežino.

To taško nepadėsiu, renkuosi tai. Nemačiau tavęs šiandien, bet žinau, kad atrodei nuostabiai.

Myliu.