Laiškas #94

Sugrįžtu prie savęs mylėjimo temos, nenoriu pamiršti ką supratau.

Savęs mylėjimas nėra apie meilę. Kiekvieną dieną galiu eiti kur nors vienas, išvesti save į pasimatymus, bet vistiek sakyti, kad negaliu savęs mylėti kaip kiti myli save. Tačiau vistiek bandau toliau. Dažnai sakoma, kad turime mylėti kiekviena dalį apie save, bet yra dalių kurios man nepatinka ir nepatiks. Esmė nebuvo savo mylėti, bet gyventi su visa kritika prieš save, tom blogom mintim ir pabaigoje pasakyti "Aš toks esu". Save bandyti mylėti nėra apie savęs įsimylėjimą, tai apie savęs pažinimą - ir gerą, ir blogą, ir viską tarp jų. Neturėtume ieškoti kito žmogaus vien dėl tai, kad jie priimtu tas dalis kurių patys negalime priimti. Taip darant dauguma nepasiekia laimingos pabaigos. Reikia išmokti gyventi su savimi net ir tomis dienomis kai savęs nemyli.

Galbūt senai jau reikėjo tai išmokt, tai būtų išlaisvine daug laiko būti laimingesniam ir visko nepermąstyti. Man patinka būti vienam, bet tai nereiškia, kad noriu likti vienas visada, be tavęs šalia.

Myliu.