Laiškas #90

Visai verta mylėti.

Verta, nors ir kiek skausmo galime patirti visa tai praradus, bet tuo pačiu supratau, kad tik patys galime pasirinkti ką darysime su tuo skausmu. Pasirinkau jį jausti, išsireikšti sau, o šios paslaugos iki šiol savo sielai negalėjau padaryti. Gal problema nebuvo, kad per mažai parodžiau meilės tau, o tai, kad per mažai jaučiau sau. Taip, nepykau ant savęs dėl to koks esu, dažnai galėdavau pasidžiaugti, bet tiesą pasakius - nebuvau toks kuriuo noriu būti. Abejoju, kad ir bus pasiektas toks taškas, vis sau ribojimų nenoriu nustatyti, taip ir sustojame augti. Natūralu norėti augti, o per augimą supratau kaip natūralu man tave mylėti.

Šios mintys neišsakomos pirmą kartą, tačiau jos gimė rašimo pagalba, dėl to galiu džiaugtis. Supratau daugiau apie save ir jausmus tau, ar ne nuostabu?

Tikiu, kad viskas pasiteisins.

Myliu.