Laiškas #84

Mieloji Ugnė, dabar 2025-11-13, 02:20

Tai visada buvo tikra.

Tu ir aš, tai buvo tikra, tai nebuvo vienas iš mano sapnų iš kurių nenoriu atsikelti. Tarp mūsų tai buvo nauja, daug nežinojome, dar daugiau nežinome ir dabar, bet... ta meilė buvo. Ji man dar yra, ji niekur nebėga, rodos viltis ją dar prilaiko. Jei milijonas tave mylėtu, aš būčiau vienas iš jų, jei vienas mylėtu, aš būčiau tas vienas, o jei niekas nemylėtu - žinok, kad esu miręs. Pasiskolinau žodžius iš Franz Kafka, bet jie tinkami apibūdinti mano jausmams tau. Tik pakeisčiau paskutinę dalį, visgi myliu tave su savo siela, o ji niekur nedings po mirties, tuo pačiu ir jausmai. Visada būsi mylima, tai mano pažadas tau.

Nors ir kaip tu jausies apie mane, turėsiu tai priimti. Visgi mylėdamas stipriau nepakeisiu nieko, jausmai tavo, o tu man esi svarbesnė nei kas esame kartu.

Myliu.