Laiškas #81

Gyvenu konflikte.

Jei bandysiu kalbėti su tavimi, atrodo gyvensiu nesibaigiančiame cikle, bet jei nustosiu, prarasiu savo mėgstamiausią žmogu. Nei vieno iš jų nenoriu, noriu tą ciklą sulaužyti, grąžinti tą patį jausmą kurį patiriau pagaliau būdamas tavo birželį. Gal kvailai pasielgiau galvodamas, kad santykiu pradžia bus ciklo pabaiga? Nejaugi galvojau, kad taip lengva?

Bet... nebuvo lengva ir to pasiekti, tu neatsiradai iš nieko, jau ilgą laiką žinojom vienas kitą, matėme skirtingas mūsų versijas. Buvo linksmų dienų, liūdnų naktų, prisiminimai išliko ir leido augti. Nesigailiu visa tai, nors ir kaip jaučiaus. Nors mūsų kelias nėra tobulas, bet jis yra mūsų. Aš renkuosi tave visuomet, kad ir kokios aplinkybės. Visai nesvarbu kaip sunku ir kokie iššūkiai laukia. Tu esi mano žmogus, tu esi ta viena, su tavimi viskas kitaip. Ir aš matau mus, visuomet. Iki pabaigos.

Myliu.