Laiškas #79

Sugalvoti pradžią visada sunkiausia, atrodo visos mintys tik susimaišo ir rezultato negaunu.

O gal ir tai buvo rezultatas - tas parašymas, kad yra nežinia ką rašyti. Gal visada per daug pergalvojame, nors ir kiekvieną kartą vis pabaigą pasiekiame, vienu ar kitu būdu. Aišku, ne visada pabaiga laiminga, dažnai ji ne tokia kurios norime. Kas buvo tarp mūsų tuo nesiskiria.

Ir jei galėčiau grįžti atgal, aš ne viską daryčiau kitaip. Net jei žinočiau, kad mūsų istorija trumpa, nes kai kurie pasirinkimai neturi logikos. Jie tiesiog turi prasmę. Kokia ji? Tiksliai negaliu pasakyti, to nesugebu nors ir norėčiau, tik žinau, kad noriu būti su tavimi. Bob Marley, gal žinai jį? Man patiko kaip jis pasakė, kad jei mergina puiki, ji nebus lengva, o jei ji lengva, ji nebus puiki. Jei verta stengtis dėl jos, tu nepasiduosi, o jei pasiduosi, tai nėra verta stengtis dėl jos. Tiesa tokia, kad visi tave užgaus, tiesiog reikia rasti tą, dėl kurio verta save užgauti. Gal dėl tų žodžiu vis sugrįžtu pas tave. Nėra lengva, užgaunu save, bet jau supratai pati kodėl. Na... bent aš tave taip matau.

Myliu.