Laiškas #7

Šiandien man parašei ir sulaužei pertraukos ciklą, tai man atnešė begalo daug laimės, ačiū, nemanau, kad aš ir būčiau išlikęs ilgiau, mano širdis tokia pilna tavęs, kad ją vos galiu bevadinti savo.

Darbas ramus, vėl padėjau naujokams, ko nors blogo šiandien nebuvo.

Rytoj susitiksime, o nors ir matėmes prieš kelias dienas, atrodo praėjo metai, taip laikas eina nematant tavęs.

Neturiu nei vienos abejonės, kad esu tave įsimylėjęs, vis galvoju ką veiki ir norint sustoti - negaliu, noriu tik tave pabučiuoti, tada dar pabučiuoti, o tada dar kartą kol nebejausiu savo lūpų.

Kaip norėčiau sustabdyti laiką ir praleisti jį su tavimi.

Myliu.