Laiškas #67

Jausmai tau yra dalis manęs.

Sakoma, kad norint žengti į ateitį, reikia pamiršti praeitį, meilė nuo tai neišsiskiria. Mano jausmai tau nėra nauji, jie tapo dalis manęs, bet taip pat jie nėra viskas ką tik jaučiu ar turiu. Bet... deka jų, aš tik noriu būti geresnis. Nežinau ar to noriu dėl savęs, ar dėl to, nes to tikisi nematoma publika mano galvoje. Tik žinau, kad dalis tai daro nes egzistuoja žmogus, kurį myliu - tai tu.

Dėl tokio žmogaus visada norėsime geriausio, įskaitant ir kokie esame patys. Galbūt kartais apie tai pamiršime ir reikės priminimo, bet tai normalu, tai žmogiška. Jei turi ką myli, tai įrodymas, kad gali mylėti save ir žengti į priekį. Ir vėl, tai tu. Tai nebus visiškas kelias į viršu, bus ir sunkumų, vietų kur nugriūsi žemyn, bet tai normalu. Ilgą laiką tai nesupratau, bet tuo pačiu metu ir augau, tai vyko ne tik ten kur galime matyti akimis, bet ir viduje. Tai ne, jausmų negaliu paleisti, jie dalis to, koks esu dabar.

Susitiksime ateityje, naujais savimi ir senais prisiminimais. Visada mylėjau tą faktą, kad tu dar ilgai juokeis kai viskas senai pasakyta, tikiuosi tai nesikeis.

Myliu.