Laiškas #65

Liko 69 dienos metuose kuriuose mane mylėjai.

Bent jau noriu tikėti, kad jauteis kaip aš, gal kartais mažiau, kitais kartais daugiau, svarbu, kad šie jausmai tik buvo. Buvo... toks negražus žodis. Gal pabaigėm santykius, bet nei vienas nesakėm "sudie", vis ta viltis lieka nors ir kaip paprastai skamba.

Įdomu ar dar pasirodau tavo mintyse, bent jau ne taip kvailai jausčiaus kai tu neišeini iš jų. Kvailys... taip elgiuosi, o gal žmogus, kuris beprotiškai įsimylėjęs? Vis sunkiau atskirti. Visada galvojau, kad turiu siekti aukščiau, kad tik būčiau vertas tavo meilės. Bet... vis toliau suprantu kaip tai nėra svarbu. Aš tas pats žmogus, o laikas vis tiek bėgs nors ir ką darai. Nors panašu visi taip pagalvojame. Gal ir tu galvoji, kad turi būti tobula, kad būtum verta meilės. O aš tiesiog norėjau tavęs, su visom tavo žaizdom, su visom tavo baimėm, su visa tiesa. Ne dėl to, kad noriu tave išgelbėti, o todėl, kad myliu, be plano pakeisti. Bet čia mano mintys, gal visai ne taip supratau.

Nesame dabar kartu, bet nors miegame po tuo pačiu mėnuliu.

Myliu, visas tavo puses.