Laiškas #52

Mieloji Ugnė, dabar 2025-10-12, 04:33

Ką tik atsikėliau, esu suprakaitavęs, pasimetęs, bet vis turiu rašyti, nenoriu praleisti dienos.

Kelias dienas sau sakau, kad tau parašysiu, bet vis prie to neprieinu. Nežinau ar tai gera, ar tai bloga idėja. Nežinau kaip atsakysi, bijau, kad šaltai. Šalčio nekenčiu. Nekenčiu, kad nerašau bijodamas, laikas ribotas. Gal šių laiškų rašymas pakeitė mąstymą? Gal pernelyg saugiai jaučiuosi tai darydamas? Nors rašau realus jausmus, jų nematai realybėje.

Tos realybės bijau. Bijau kaip reaguotum į visą tai, į tą faktą, kad sakiau, kad rašysiu ir rašau, kad nejuokavau. Vieną minutę sakau tai per daug, kitą sakau darau dėl savęs, bet kur tiesa? Jos nerandu, nebežinau kodėl rašau, tik žinau, kad noriu toliau rašyti.

Planus turiu, bet esu pasimetęs tarpuose tarp žingsnių juos įvykdyti.

Myliu, nors tiek žinau.