Laiškas #51

Ką rašyti toliau?

Noro rašyti dabar nėra, bet ir nesinori praleisti dienos. Šiandien norėjau paklausti kaip tavo diena, bet ir tam noras dingo. Visai pirštai nenori šokti, tik miegoti, gal juos perdirbu? Bet jie mano... neturėčiau klausti, turėčiau žinoti. Gal aš pavargęs, nors atrodo daug nedariau šiandien. O gal tai susikaupęs nuovargis? Vėl nežinau, akys merkiasi ir rašau toliau.

Bliamba... kaip pereiti, kad rašyčiau apie tave? Noriu tai daryti, parodyti pasauliui tavo grožį, akis kurias mačiau, tą užburiančią šypseną, tavo humoro jausmą. Tu juokingiausia mergina kurią žinau. Bet apie vieną dalį melavau... noriu tai matyti tik vienas, pasaulis tavęs nevertas. Jam jau pakanka kitų žmonių, o man reikia būtent tik tavęs. Gal aš ne vienas taip galvoju apie tave, nemėgstu tos minties. Tikiuosi aš vienas. Gal mintys savanaudiškos, bet ar nebūtų keista mylėti nesavanaudiškai? Šį kartą neturiu su kuo palyginti. Tu nesi palyginama.

Aš nepiešiu ateities, kurioje tavęs nėra, tam pritrūksta spalvų. Su tavimi ir negaliu naudoti vien juodos ir baltos, tai jau senai išmokau. Bet gal taip ir turi būti mūsų istorija, o gal tai tik vienas didelis sapnas.

Bet taip nėra, tikiuosi pamatysiu tave savam sapne.

Myliu.