Laiškas #38

Įdomu ką pasakyti? Vieną ilgą mintį? Daugiau trumpų? Dabar nežinau ką matysiu parašyto, tikiuosi skambės gražiai.

Man taip keista tave mylėti, o dar keisčiau nebūti su tavimi, nors galėjom turėti viską kartu, bet matyt likimas nutvėrė skirtingus takus, vienas kitam nelygiagrečius.

Dalis manęs sako: eik iki galo, mylėk, bandyk vėl iš naujo, bet ar taip veikia? Tau reikėjo pertraukos, vilties dar buvo, bet nors patirties turėjau, sau vis melavau, pertrauka tik lydi į pabaigą, tu išėjai. Bet aš kvailys, vis laikaus vilties.

Pro langą žiūrėjau ir laukiau, kada gi sugrįš tie jausmai, sakei nežinai, galbūt kai sušils orai. Dabar tik ruduo, nusimato tik šaltis, bet visgi aš laukiu, rašau tylias žinutes, kurių negali matyti.

Gal nereikės laukti ilgai, o gal niekada nesulauksiu, noriu, kad sugrįžtum, įkristum į mano rankas ir tyliai į ausį pasakytum, kad myli.

Ar gražu?

Myliu.