Laiškas #37

Tik dabar grįžau namo, o prieš tai visur tave mačiau.

Neturiu tai omeny fiziškai, tavęs ten nebuvo, bet įsivaizdavau kaip būtų bent truputi smagiau su tavimi. Važiavau pro žaliąją, kartą kalbėjom apie ją, kelias lygus ir malonus, tuo metu ir saulė leidosi, tik trūko tavęs iki norimo vaizdo. Peržiūrėjau ir fontanus, jie tikrai geresni nei Biržų, tau būtų patike. Tai ne viskas, buvo ir maža salelė, pilna gelių, medelių, suoliukų, apsupta vandens, kaip norėčiau ten sugrįžti ir atsigulti prie tavęs, išklausyti apie tavo naujai peržiūrėta filmą. Jei rodydavo per televizorių, dažnai jis buvo prastas, o jei teatre - žiauriai geras. Taip bent tu sakydavai.

Bet tavęs ten pačios nebuvo, tai tik mano vaizduotė užkurta prisiminimų, galbūt dar ateitis leis tai pavirsti į naujus prisiminimus, o ne senus norus. Galbūt.

Myliu.