Laiškas #34

Diena buvo užimta, tikrai, o noras rašyti minimalus, bet neketinu praleisti dienos.

Kaip sekasi kursai? Atrodo antra diena jau praėjo, tikiuosi radai ko tikėjais ir nesigaili pasirinkimu. Nors manau per anksti nuspręsti dar nuomonę. Noriu parašyti, bet stabdau save, dabar nenoriu trukdyti nei sekundei šios tikrovės, bet naktimis tikiuosi bent sutinki mane sapne kaip sutinku aš tave. Nežinau ką toliau rašyti, šį kartą nėra bangų, tik rami jūra galvoje. O gal pasakyti ko noriu iš tavęs? Manau smagu pagalvoti.

Noriu matyti kaip tu laimi.

Noriu matyti kaip tu visiškai išpildai savo norus.

Noriu matyti kaip tu peršoki visas gyvenimo kliūtis ir pasieki sėkmę.

Tu lemta didybei ir noriu matyti kaip ją pasieki.

Visada yra daugiau, bet norėjau būtent šiuos iškelti dabar. Kol aš esu gyvas, tu visada turėsi žmogų kuris tavimi didžiuojasi, kuris nori, kad pasiektum tik sau geriausio. Nors dabar mūsų akys nesusitinka, bent naktį žiūrėsime į tą patį mėnulį - tarsi tylų liudytoją, kad tarp mūsų ryšys yra stipresnis už atstumą, ar fizinį, ar emocinį.

Myliu.